Seniai, labai seniai, jei skaičiuotume metais, tai lygiai prieš 100 metų, geros valios žmogus vardu Juozas Čerkesas, pasivadinęs save Besparniu, Skaistakalnio pašonėje pasistatė Prãgiedrulius - raudonų plytų namą.

Stovi jie ligi šiol. O štai medis, kuris šalia augo ir tylėjo visą laiką. Nei jis kam skundėsi, nei jis kam gyrėsi. Augo sau, matė, klausė, gal net šį bei tą prisiminė, bet, kaip dera medžiui, niekam nieko nepasakojo. Kada jis čia atsirado? Dievai žino. O gal ir jie jau pamiršo.

Dabar gi stovi dalis jo – stovi jis jau be žalumos, be šnabždesio, bet dar ne be reikalo. O mes ir nutarėme, kad jei jau medis nutilo, tegu jame prabyla kiti - tegu šis kamienas tampa namais tiems, kurie dar čiulba-ulba, pypauja ir cypauja.

SKELBIAME INKILŲ KONKURSĄ: „Be namų negerai, o gamta – visų namai“
Kas turi rankas – tegul gamina.
Kas turi fantazijos – tegul nesikuklina.
Inkilas gali būti:
nei per didelis, nei per mažas,
nei per rimtas, nei per juokingas,
nei per senoviškas, nei per naujoviškas.
Svarbiausia – kad paukščiui patiktų. O jei dar ir žmogui akį džiugins – išvis nuostabu.

Gegužės 22 dieną, per mūsų kasmetinę Gegužinę, ant senojo maumedžio kamieno iškils paukščių daugiabutis.

Ir gal tuomet, nes kas gi žino – senasis medis dar kartą atsidus. Ne iš liūdesio, o iš gyvenimo.