⚫Britų „Young Angry Men“ kinas atsirado XX a. 6-ajame dešimtmetyje kaip atsakas į darbininkų klasės atskirties ignoravimą britų kultūroje. Šios bangos kūrėjai, dažnai ateinantys iš teatro, kino kalba ėmė artikuliuoti jaunų vyrų pyktį, nusivylimą, emocinį uždarumą ir bejėgiškumą socialinėje sistemoje. Tokie filmai kaip “Saturday Night and Sunday Morning” ar “The Loneliness of the Long Distance Runner” pasižymi natūralistine stilistika - daug lokacijų filmuojama realiose erdvėse, personažai kalba netobula, neretai agresyvia kalba, jų santykiai fragmentiški, emocionaliai aštrūs. Tačiau svarbiausia, šiuose filmuose pirmą kartą britų kine pasirodo pyktis. Ne simbolinis, o labai konkretus: prieš tėvų kartą, prieš sistemą, prieš bet kokį autoritetą. Tai pyktis, neturintis dar politinės programos, bet labai aiškiai artikuliuotas per vyriškos tapatybės krizę.
⚫Naujasis vokiečių kinas gimė panašiu laiku, bet iš visai kitos žaizdos. Pokarinėje Vokietijoje kilo ne tiek socialinė, kiek egzistencinė dilema: ką daryti su nacizmo palikimu? Kaip kalbėti apie kaltę, kai didelė dalis visuomenės tiesiog nori užmiršti? Jaunoji režisierių karta - Fassbinderis, Wendersas, von Trotta, Herzogas - jautė, kad tradicinis vokiečių kinas vengia atsakomybės, atminties, nekelia jokių esminių klausimų. Todėl jų kūryba tampa viena iš pirmųjų bandymų kine kalbėti apie kolektyvinę traumą ir moralinį sąstingį.
⚫Rainerio Wernerio Fassbinderio „The Marriage of Maria Braun“ (Die Ehe der Maria Braun, 1979) - vienas reikšmingiausių Naujojo vokiečių kino filmų, kuriame pokario griuvėsiuose gimstanti Vokietijos visuomenė analizuojama per vienos moters likimą. Filmo siužetas prasideda 1943 m., kai Maria Braun išteka už kareivio Hermanno, tačiau jis greitai išsiunčiamas į frontą. Po karo Maria, manydama, kad vyras žuvo, bando išgyventi. Ji tampa amerikiečių kareivio meiluže, vėliau įsitraukia į verslą, kylanti ekonominio stebuklo laikotarpio moterimi. Tačiau visa tai paremta ne laisve, o išlikimo logika – kompromisais, emociniu nutolimu ir vidine tuštuma.
⚫Paskaitą veda Rasa Paukštytė - kino ir teatro kritikė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje skaitanti pasaulio bei Lietuvos kino istorijos kursus.
⚫Tarp Rasos Paukštytės parengtų knygų išsiskiria - trijų tomų retrospektyvinis žvilgsnis į visą Lietuvos kino istoriją „Lietuvos kinas. Laiko slenksčiai, raidos ženklai", taip pat „Aš nežinau...", skirta kino režisieriui Vytautui Žalakevičiui, žinynas „Lietuvos kinematografininkai".
⚫Rasa Paukštytė kino ir teatro žiūrovams pažįstama kaip svetainės www.lfc.lt, o ankščiau žurnalo „Kinas" redaktorė, straipnių autorė leidiniuose „Kultūros barai", „Kinas", „Literatūra ir menas", taip pat kaip „Verslo žinių" nuolatinė kino apžvalgininkė.
🕒 Birželio 21 d.,15:00 val.
📍 Pragiedruliai, Ukmergės g. 59a
⚪Renginys yra NEMOKAMAS.
⚪Šis renginys yra projekto „Pragiedrulių kino akademija" dalis.
⚪Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Panevėžio miesto savivaldybė.
⚪Organizatorius: Panevėžio muzikinis teatras